kabutis

kabutis: kabùtis sm. (2) 1. kas kabo: Kitur arklių viršugalviai buvo papuošti įvijų grupėmis, grandinėlėmis su kabučiais galuose ir gintariniais karoliais EncIX553. ^ Tupi tuputis, kaba kabutis (katinas ir lašiniai) LTR(Pn). 2. LBŽ bot. kibusis lipikas (Galium Aparine). 3. scom. prk. kas priekabus: Toks jau kabùtis, tik priekabių ieško Kdl.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

kabutis — kabùtis dkt. Žalvari̇̀nis kabùtis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
tuputis — tupùtis, ė smob. (2) DŽ1, tuputỹs, ė̃ (3b) NdŽ, tupùtis scom. (2) 1. LKKI144 kas greit neapsidirba, tupinėja vietoje, lėtai juda, lėtadarbis: Tas tupùtis nieko gero neištupinės Krž. Jis toks tupùtis, kol pataisys, saulė nusileis Rs. Iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
tykutis — tykùtis sm. (2) ms.: Tyko tykutis, kaba kabutis, kai kabutis nukrito, tykutis pagavo (obuolys) Pn. Atbėgo tykutis, paklausė sargutį: – Kur kniustė guli? (vilkas, šuo, kiaulė) LMD(Rš) … Dictionary of the Lithuanian Language
kunkolas — sm. (1) J 1. burbulas: Gražiai ir stebuklingai žibėjo vandeny kunkoliukai, kai Belikas, susukęs iš popieriaus vamzdelį, ėmė pro jį leist į vandenį kvapą A.Vien. 2. spurgas; kabutis: Turėjo prisidėjęs marškinių, juostų, margų margesnių, pinamų ir… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias